didžiavėdaris

didžiavė́daris, -ė smob. (1), didžiavėdãris (2) kas su dideliu vėdaru (pilvu), išpūstapilvis, ėdūnas: Ta karvė tokia didžiavė́darė Dgl. Kur jam ir lenda tiek mėsos, tam didžiavėdãriui! Dgl.